Chapter 18 Virškinimo sistema

Šiame skyriuje dėmesys bus skiriamas tik žmogaus virškinimo sistemai. Kitaip skyrius būtų pernelyg ilgas - virškinimo sistemos gyvūnų karalystėje yra labai įdomios, pradedant vabzdžiais ir Wolbachia bakterijomis ir baigiant žarnyno sąveika su bakteriofagais. Tyrimai su mikrobiota ir virškinimo traktu yra bene patys karščiausi tyrimų objektai šiuo metu ir ko gero išliks artimiausią dešimtmetį.

18.1 Virškinimo trakto struktūra

18.1.1 Bendri principai

Išskyrus burną, visa virškinimo sistema remiasi bendra taisykle: virškinamojo trakto spindį iškloja gleivinė, po kuria yra kapiliarais ir jungiamuoju audiniu išraizgytas pogleivis. Pogleivį supa du lygiųjų raumenų sluoksniai - žiedinis ir išilginis. Raumeninį sluoksnį dengia seroza, kuri atlieka dengiamąją funkciją. Jeigu paimtume bet kurį segmentą - ar tai būtų skrandis, plonoji ar storoji žarna - visur rastume tokią pačią struktūrą.

knitr::include_graphics("static/virskinimo_traktas/gut_cross_section.PNG")

Figure 18.1: fig caption

Kiekvienas sluoksnis turi skirtingą funkciją:

Sluoksnis	Funkcija
Gleivinė	Medžiagų absorbcija ir turinio jutimas
Pogleivis	Medžiagų išnešiojimas į kraujotaką
Raumeninis sluoksnis	Turinio spindyje maišymas ir stumimas pirmyn
Seroza	Žarnyno dengimas nuo likusių organų

18.2 Kepenys

Kepenys yra parenchiminis organas, kuris turi kapsulę ir atlieka labai daug funkcijų. Evoliucijos eigoje kepenys atsirado kaip organas, filtruojantis medžiagas, absorbuotas virškinimo metu. Iš tikrųjų be kepenų (pavyzdžiui, kepenų cirozės, kuomet kepenys yra peraugusios jungiamuoju audiniu) žmogus apsinuodija azoto turinčiomis medžiagomis, ką jau kalbėti apie amoniaką, kuris susidaro amino rūgščių apykaitos metu. Kepenys įprastai detoksifikuoja medžiagas sujungdamos jas su kitomis molekulėmis, pavyzdžiui, amoniaką sujungus su anglies dioksidu organizmas pagamina šlapalą, kurį pašalina per inkstus. Didelė įvairovė vaistų yra biotransformuojami prie jų prijungus papildomas šonines (pavyzdžiui, hidroksil, karboksi arba glutationo) šonines grupes.

Be kenksmingų medžiagų biotransformacijos, kepenys taip pat gamina kraujo baltymus, atsakingus už onkotinio slėgio palaikymą ir kraujo krešėjimą, kaupia vitaminą A ir E, išskiria bilirubiną kaip tulžies rūgštį į virškinimo traktą, ir taip pat turi arsenalą makrofagų (Kupferio ląstelių), kurios monitoruoja kraujotaką.

18.3 Virškinimo fermentų sąrašas

Medžiaga	Fermentas	Sekretuoja	Veikia	Funckija
Angliavandeniai	Seilių amilazė	Seilių liaukos	Burna	Hidrolizuoja krakmolą į maltozę
Angliavandeniai	Kasos amilazė	Kasa	Plonoji žarna	Hidrolizuoja krakmolą į maltozę
Angliavandeniai	Maltazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Hidrolizuoja maltozę į 2 Glc molekules
Angliavandeniai	Sacharazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Sacharozė į 1 Glc ir 1 Fructozę
Angliavandeniai	Laktazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Laktozė į 1 Glc ir 1 galaktozę
Baltymai	Pepsinas	Skrandžio liaukos	Skrandis	Specifiniai peptidiniai ryšiai
Baltymai	Tripsinas	Kasa	Plonoji žarna	Specifiniai peptidiniai ryšiai ir konvertuoja chimotripsinogeną į chimotripsiną
Baltymai	Chimotripsinas	Kasa	Plonoji žarna	Specifiniai peptidiniai ryšiai
Baltymai	Karboksipeptidazė	Kasa	Plonoji žarna	Hidrolizuoja ryšius ties karboksiliniu terminalu
Baltymai	Aminopeptidazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Hidrolizuoja ryšius ties amino terminalu
Baltymai	Dipeptidazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Hidrolizuoja amino rūgščių poras
Baltymai	Enterokinazė	Žarnyno liaukos	Plonoji žarna	Verčia tripsinogeną į tripsiną
Lipidai	Tulžis (ne fermentas!)	Kepenys	Plonoji žarna	Riebalų emulsija
Lipidai	Lipazė	Kasa	Plonoji žarna	Hidrolizuoja riebalus

Test